Spalio 5 d.  1, 3^a ir 4^a klasių mokiniai su savo mokytojomis, nepaisydami lietingo oro, leidosi į įspūdingą kelionę.

   Pirmiausia mažųjų smalsuolių laukė tyrinėjimų ir atradimų valandėlė Lietuvos zoologijos sode Kaune. Edukacinės pamokėlės metu vaikai  išsiaiškino, ką slepia paslaptingoji raudonoji staltiesė. Tyrinėjo įvairių gyvūnų dalis, spėliojo, kam jos priklauso ir kodėl atsidūrė zoomokyklėlėje. Vaikai stebėjosi gandro kiaušiniu—jis atrodė  gan mažas tokiam dideliam paukščiui. Įspūdį paliko voro tarantulo ir smauglio išnaros.

   Susipažinę su zoologijos sodo gyventojų istorijomis, mokiniai  diskutavo apie žmogaus  indėlį išsaugojant  gamtą bei atskiras gyvūnų rūšis.

    Apžiūrinėdami ekspoziciją vaikai buvo sužavėti  linksmuolio Mikučio – papūgos, kuri ir kalbėjo, ir dar pašoko linksmą papūgišką šokį. Patiko  ir žirafa, ir zebrai, pelikanai, beždžionės ir liūtai, ožiukai ir kupranugariai, ir…  Gaila, kad lietus išbaidė ir sodo gyventojus ir mus– teko skubėti į autobusą.

    Bet, kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera… Mūsų dar laukė  visos Panemunės pilys ir piliakalniai;

Nuo Vilkijos bažnyčios  prieš akis atsivėrė įspūdingi Nemuno vingiai. Kopėme į Seredžiaus piliakalnį – jis pasitiko mus dovanodamas pirmąją tądien vaivorykštę… Kunigaikščio Gedimino laikus  menantys ir jo atminimą saugantys Veliuonos piliakalniai, Raudonės pilis…

   Paskutinė mūsų kelionėje buvo Panemunės pilis, apsupta nuostabaus rudens spalvomis pasidabinusio parko. Gidė atskleidė daugybę pilies paslapčių, aprodė  menes, anų laikų kalėjimą, virtuvę, kepyklą . Kopėme ir į pilies bokštą, iš kurio dar kartą pasigrožėjome Nemunu.

     Panemunė išlydėjo mus saulėtu vakaru su dangumi nusidriekusiomis dviem vaivorykštėm—tokiom spalvingom ir įspūdingom, kaip ir ši kelionė.

                                                                                            1 klasės mokytoja Zita Bliznikienė